Laboratorijoje aptikta Vibrio spp. bakterijų. Ar vien šio rezultato pakanka įvertinti produkto saugą? Ne visada. Vertinant Vibrio keliamą riziką svarbu ne tik nustatyti mikroorganizmą, bet ir įvertinti konkrečios rūšies bei padermės patogeniškumo požymius.
Šis klausimas ypač aktualus žuvininkystės produktų sektoriui – įmonėms, gaminančioms, importuojančioms ar naudojančioms krevetes, moliuskus, žuvį ir kitas jūros gėrybes.
Vibrio parahaemolyticus: kodėl vien bakterijos aptikimo nepakanka?
Vibrio parahaemolyticus yra viena iš Vibrio rūšių, siejamų su per maistą plintančiomis infekcijomis. Tačiau ne visos šios rūšies padermės pasižymi vienodomis patogeninėmis savybėmis.
2024 m. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje V. parahaemolyticus patogeniškumas reikšmingai siejamas su dviem hemolizinais:
- TDH (angl. thermostable direct haemolysin), kurį koduoja tdh genas;
- TRH (angl. TDH-related haemolysin), kurį koduoja trh genas.
EFSA apibendrintais duomenimis, maždaug viename iš penkių V. parahaemolyticus teigiamų jūros gėrybių mėginių buvo nustatytos potencialiai patogeniškos padermės, turinčios tdh ir (arba) trh genus.
Todėl laboratorijos rezultatas „Vibrio parahaemolyticus – aptikta“ dar neatsako į klausimą, ar nustatyta padermė turi šiuos patogeniškumo požymius.
Papildomas molekulinis tyrimas, pavyzdžiui, PGR metodu nustatant tdh ir trh genus, gali suteikti svarbios informacijos rizikos vertinimui.
Vibrio cholerae: svarbi serogrupė ir toksino gamybos požymiai
Panaši logika taikoma ir vertinant Vibrio cholerae, tačiau šios rūšies atveju svarbūs kiti požymiai.
Ypatingas dėmesys skiriamas O1 ir O139 serogrupėms, siejamoms su epidemine cholera, bei ctx genui, susijusiam su choleros toksino gamyba.
Nustačius V. cholerae, papildomi tyrimai gali padėti įvertinti, ar bakterija priklauso O1 arba O139 serogrupei ir ar turi ctx geną.
Svarbu pažymėti, kad ir kitoms serogrupėms priklausančios V. cholerae padermės gali sukelti susirgimus. Todėl vien O1 ir O139 serogrupių ar ctx geno nenustatymas savaime nereiškia, kad bet kokia su V. cholerae susijusi rizika yra atmesta.
Kaip Vibrio spp. vertinimas reglamentuojamas Europos Sąjungoje?
Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra nustatytų harmonizuotų mikrobiologinių kriterijų Vibrio spp. žuvininkystės produktuose.
Tai reiškia, kad nėra visoje ES vienodai taikomo konkretaus Vibrio spp. mikrobiologinio kriterijaus, pagal kurį kiekvieną laboratorinį rezultatą būtų galima automatiškai priskirti atitinkančiam arba neatitinkančiam reikalavimus.
Tačiau harmonizuoto kriterijaus nebuvimas nereiškia, kad šių bakterijų keliama rizika nėra vertinama.
Europos Komisijos dokumente „Suggested line to take when performing analytical test for the research of Vibrio spp. during official controls on fishery products“ pateikiamos neprivalomojo pobūdžio techninės rekomendacijos kompetentingoms institucijoms, siekiant skatinti suderintą, rizika pagrįstą požiūrį į oficialią žuvininkystės produktų kontrolę.
Dokumente rekomenduojama, kad kultūriniu metodu nustačius atitinkamas Vibrio rūšis, tyrimai būtų papildomi molekuliniais ir (arba) imunologiniais metodais:
- Nustačius V. parahaemolyticus – vertinami tdh ir trh genai.
- Nustačius V. cholerae – vertinamas ctx genas ir (arba) O1 ir O139 serogrupių požymiai.
Tam gali būti taikomi PGR, imunologiniai ar viso genomo sekoskaitos (WGS) metodai.
Komisijos dokumente nurodoma, kad atitinkamų patogeniškumo požymių nustatymas rodo galimą riziką žmonių sveikatai. Tokiais atvejais produktas pagal šiame dokumente rekomenduojamą oficialios kontrolės požiūrį turėtų būti laikomas nesaugiu žmonėms vartoti.
Teisinį pagrindą imtis veiksmų dėl nesaugaus maisto suteikia Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnis, pagal kurį nesaugus maistas negali būti tiekiamas rinkai. Prireikus taikomos atitinkamos rinkos ribojimo, pašalinimo ar atšaukimo priemonės.
Taigi svarbu atskirti neprivalomas technines tyrimų rekomendacijas nuo privalomo bendrojo reikalavimo užtikrinti maisto saugą.
Ką tai reiškia įmonės laboratorinių tyrimų planui?
Vibrio spp. yra geras pavyzdys, kodėl sudarant laboratorinių tyrimų planą svarbu iš anksto apsvarstyti ne tik tai, kokį mikroorganizmą tirsime, bet ir kokio sprendimo tikimės iš tyrimo rezultato.
Priklausomai nuo produkto, jo paskirties, rizikos vertinimo ir taikomų reikalavimų, verta apsvarstyti:
- Ar pasirinktas metodas nustato tik Vibrio gentį, ar leidžia identifikuoti konkrečią rūšį?
- Ar gavus teigiamą rezultatą reikėtų papildomai vertinti patogeniškumo požymius?
- Ar laboratorija gali atlikti reikalingus papildomus tyrimus?
- Kaip gauti rezultatai bus panaudoti sprendžiant dėl produkto saugos?
Tai nereiškia, kad kiekvienai žuvininkystės produktų partijai būtina atlikti visus įmanomus molekulinius tyrimus. Tyrimų poreikis ir apimtis turi būti pagrįsti konkrečiu rizikos vertinimu.
Nuo mikroorganizmo aptikimo – prie rizikos vertinimo
Laboratorinių tyrimų vertė neapsiriboja atsakymu „aptikta“ arba „neaptikta“.
Vertinant Vibrio spp., sprendimų priėmimui gali būti svarbi platesnė informacijos seka:
KAS APTIKTA → KOKIOMIS SAVYBĖMIS PASIŽYMI → KOKIĄ RIZIKĄ TAI GALI REIKŠTI?
Tinkamai parinkti laboratoriniai tyrimai padeda gauti ne tik mikrobiologinius duomenis, bet ir informaciją, reikalingą pagrįstiems maisto saugos sprendimams.
